"Karčma 1863" įsikūręs istorinėje vietoje. Gyvenvietė ant Bakšto kalno, esanti aukštutiniame gatvės gale, egzistavo gerokai prieš Gedimino laikus, dar XII amžiuje. 

Vietovės senumą liudija smuklės rūsyje esantis riedulys, kuris buvo atkastas čia pat, kai buvo remontuojamos patalpos. Egzistuoja nuomonė, kad šis riedulys buvo skirtas alaus dievui Ragučiui, nes ant jo yra jaučio ženklas. Greičiausiai tai buvo kapišono, kurio antrasis akmuo stovi aikštėje prie karčemos, dalis.

Būdama viena seniausių Vilniaus gatvių, Bokšto gatvė alsuoja istorija. Dokumentuose ji minima nuo XV a. Per šimtmečius čia būta daug ko: veikė masonų ložė, čia koncertavo Stanislavas Moniuška, buvo įrengtas artilerijos bastionas. Šioje gatvėje vaikystę ir ankstyvąją jaunystę praleido Józefas Piłsudskis, vienas iš atgimstančios Lenkijos kūrėjų.

Pastate, kuriame dabar yra Karčma, Bokšto ir Latako gatvių sankryžoje, XIX a. buvo įsikūręs vienas seniausių Vilniaus viešbučių - Niszkowskio viešbutis. Jame 1862 m. apsistojo vienas iš 1863 m. sukilimo (dar vadinamo Konstantinio Kalinauskio sukilimu, dar vadinamo Sausio sukilimu, dar vadinamo Lenkų sukilimu) vadų Zigmantas Sierakauskas. Būtent čia prieš pat sukilimo pradžią viešbutyje įvyko sukilėlių susirinkimas, kuriame, be kitų, dalyvavo ir Konstantinas Kalinauskas.

O 1905-1914 m. tame pačiame name gyveno daktaras Jonas Basanavičius, lietuvių istorikas, tautosakininkas, publicistas, visuomenės veikėjas, lietuvių tautinio atgimimo patriarchas, kaip rašoma ant pastato esančioje memorialinėje lentoje. Karčmoje galima rasti knygų su jo darbais lietuvių kalba.

Šiandien Bokšto gatvė yra viena vaizdingiausių ir nuotaikingiausių Vilniaus senamiesčio gatvių. Joje įsikūrusios jaukios kavinės ir muziejai. Eidami šia gatve galite pajusti istorijos dvelksmą ir pamatyti įvairių epochų architektūros paminklus.